„Cyber POD“: bendradarbiavimas su CERN – kelias į mūsų mokslinį pripažinimą

„Cyber POD“: bendradarbiavimas su CERN – kelias į mūsų mokslinį pripažinimą

Prieš dvejus metus Lietuva tapo vienuolikta šalimi, kurioje buvo įkurtas CERN technologijų verslo vystymo centras. Šis verslo inkubatorius yra skirtas inovatyvių technologijų, susijusių su CERN laboratorijoje sukauptomis žiniomis, kūrimo, taikymo ir komercializavimo procesui vystyti. Jo veiklą koordinuoja Lietuvos inovacijų centras.  Praėjusiais metais į inkubatorių buvo atrinkti trys pirmieji lietuvių startuoliai, pasiūlę originaliausias, akivaizdžią pridėtinę vertę kuriančias idėjas CERN technologijoms plėtoti. Vienas iš laimėtojų – startuolis „Cyber POD“, kuriantis 3D elektronikos spausdintuvą su specialia programine įranga. Siekdami išsiaiškinti, kaip šiam startuoliui sekasi įgyvendinti sugalvotą idėją ir kaip CERN inkubatorius prisideda prie startuolio plėtros, pakalbinome jo vadovą Einių Okunevičių.

 Į CERN inkubatoriaus konkursą ėjote su 3D elektronikos spausdinimo idėja. Kuo ji ypatinga?

Cyber POD yra mažos ir vidutinės apimties industrinių elektronikos prietaisų automatizuotos gamybos sprendimas.

Mes siūlome procesą, kuris perkelia elektronikos gamybą iš gamybos linijų į robotines „dirbtuves“ ir leidžia pradėti produkto gamybą iš karto po produkto kūrimo ciklo pabaigos nekeičiant procesų ir įrangos.

Šią tranziciją mus įgalina padaryti mūsų sukurta technologija, kuri sujungia metalo ir plastiko 3D spausdinimą. Šis junginys yra būtinas norint gaminti daugiasluoksnes elektronikos grandinių plokštes (PCB). Taip pat ši sąjunga atveria naujas gamybos galimybes – spausdinti ne tik elektronikos plokštes bet ir inkorporuoti elektroniką į prietaiso struktūrines dalis, tokias kaip korpusas, bei prijungti ir kitas elektronikos gamyboje naudojamas technologijas, tokias kaip elektronikos komponentų surinkimas – „Pick&Place“, pastos ar klijų dozatoriai – ir pasiūlyti sprendimą, kuris gamintų baigtinius elektronikos produktus.

Elektronikos prietaisų gamyba susideda iš daugybės įvairiausių komponentų. Ar jūsų prietaisas juos visus sujungs į vieną? Pavyzdžiui, ar galėtumėte atspausdinti kompiuterinę pelę?

Pagrindinis skirtumas tarp įprastai gaminamos ir mūsų „atspausdintos“ kompiuterinės pelės būtų tas, kad mūsų pelės visiškai nereikės surinkti rankomis. Mūsų technologinio proceso metu visas įrenginys būtų atspausdintas ir surinktas iš karto, todėl nebereikia papildomai rūpintis atskirais gamybos etapais.

Kaip gimė ši idėja?

Na, aš esu žmogus, kuris apskritai galvoja, kad yra darbų, kurių neturėtų daryti žmonės (juokiasi).

Viskas prasidėjo, manau, studijų metais, kuomet susidomėjau pačiu 3D spausdinimu ir su dabartiniu partneriu pradėjome dirbti prie elektronikos 3D spausdinimo technologijų. Tačiau pati verslo idėja gimė palaipsniui kaupiant profesinę patirtį: nuo darbo medicinos pramonės gamyboje, projektuojant gamybos robotizavimo įrenginius. Ten teko tiesiogiai suprasti, koks didžiulis procesas yra gamyba ir koks brangus, ilgas ir sudėtingas yra jos automatizavimas. Tuomet teko dirbti aukštųjų technologijų startuolyje, projektavau elektronikos prietaisus, skirtus kompleksinių dujų analizei. Galima sakyti kiekviename karjeros žingsnyje vis susidurdavau su gamyba, automatizavimu ir 3D spausdinimu, o žinios, įgytos universiteto laikais, tik patvirtino įdėją, jog elektronikos prietaisų gamybos procesai tikrai gali būti efektyvesni.

Kuo jūsų kuriamas sprendimas skirsis nuo konkurentų?

Pagrindinis skirtumas – mes siūlome automatizuotą gamybos sprendimą tiek elektronikos produkto kūrimo ciklui, tiek gamybai. Tai leidžia drastiškai sumažinti tiek produkto kūrimo ciklą, tiek jo paleidimo į gamybą laikotarpį. Šį etapą mes galime sutrumpinti, nes naudojant mūsų sprendimą gamybos procesai yra kuriami lygiagrečiai su produktu. Na, ir priešingai, nei tradicinė gamyba, mes siūlome mažų pradinių investicijų reikalaujančią gamybą. Visa tai mus įgalina padaryti mūsų technologinis sprendimas bei sudėtingų gamybos automatizavimo uždavinių, tokiu kaip tvirtinimas varžtais bei sujungimas laidais, panaikinimas.

Kodėl nusprendėte eiti į CERN inkubatorių?

CERN yra vienas didžiausių mokslinių centrų pasaulyje. Tikriausiai kiekvienas galėtų pasakyti, kad startuolio, vystančio tokias technologijas, didžiausia rizika yra nepatvirtinta mokslinė dalis. Mes šią riziką sumažinome atlikdami daug tyrimų ir sukurdami tam tikrą mokslinį konceptą. Į inkubatorių paskatino eiti ir tai, kad bendradarbiavimas su mokslininkais mums leistų sumažinti riziką ir padidinti šansus tapti sėkminga įmone. Pagalvojome, kad jei bendradarbiaudami su CERN sukurtume jam vertę, niekam nekiltų klausimų dėl mūsų mokslinio pagrindo. Šia partneryste norėjome sumažinti tą mokslinę riziką.

Papasakokite, kaip vyksta darbas CERN inkubatoriuje? Pasidalinkite įspūdžiais.

Nors dar nedirbame visu pajėgumu, jau turime robotinę sistemą, kuri pagreitino vykdomus tyrimus. Gauname daug konsultacijų, todėl lengviau vystyti savo veiklą. Taip pat turime savo atskirą biurą, kuriuo su niekuo nesidaliname (juokiasi).

Ar tikėjotės pakliūti į CERN inkubatorių?

Taip (juokiasi).

Kaip įvertintumėte atrankos į CERN inkubatorių procesą?

Pats aplikavimo procesas yra tikrai lengvas. Vienintelis trūkumas – ilgi laiko tarpai, tad teko kiek palūkėti, kol išgirdome teigiamą atsakymą.

Apskritai šiuo metu pasaulyje yra keli CERN inkubatoriai. Galite įsivaizduoti, kad patekimas į vieną iš jų tikrai privertė didžiuotis savo veikla.

Kokie artimiausi startuolio planai?

Pagrindinis mūsų tikslas šiuo metu yra pabaigti technologiją ir išsiaiškinti jos potencialą. Kol kas orientuojamės į mokslinių tyrimų kryptį. Sukūrę technologiją, planuojame sukurti sistemą, kurioje bus galima priimti užsakymus ir kuo greičiau sukurti vertę potencialiems klientams ar moksliniams centrams ir paskui kurti patį produktą. Norime plėsti verslo modelį.

Ką esate numatę po CERN inkubatoriaus?

Kadangi inkubavimo programa trunka 2 metus, tikimės, kad po jos jau būsime pasiekę gamybos lygmenį. Norėtume visiškai persiorientuoti į verslo ir gamybos modelį. Mūsų tikslas yra sukurti gamybos prietaisus, kuriuos bus galima pritaikyti didžiojoje pramonės dalyje.

Šiek tiek pafantazuokime. Jei galėtumėt atsispausdinti bet ką, kas tai būtų?

Dabar? Tikriausiai automobilis (juokiasi).

Startuoliai, pumpurinės įmonės (angl. spin-offs) bei jaunos bendrovės, turinčios verslo idėjų, kaip panaudoti CERN technologijas ar kompetencijas, arba susiduriančias su technologiniais iššūkiais, kurie galėtų būti išspręsti pasitelkus CERN ekspertų pagalbą, šiuo metu gali teikti paraiškas į CERN inkubatorių. Paraiškų priėmimo terminams – gegužės 1 d. Daugiau informacijos: https://www.cern.lt/phase-i-application-form/.

E. Okunevičiaus vadovaujamas startuolis „Cyber POD“ – pirmasis 2020 metų inkubatoriaus programos finalo dalyvis. Pasak E. Okunevičiaus, elektronikos spausdinimo sritis yra nepaprastai potenciali, nes leis pagreitinti sudėtingų elektronikos sistemų gamybą.

Lietuva su CERN bendradarbiauja nuo 1993 metų, įgyvendina bendrus projektus su Vilniaus universitetu, Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetais. Lietuvos įmonės bendradarbiauja su CERN tiekdamos laboratorijai lazerines technologijas bei mechanikos inžinerijos gaminius.