Nuo pat Lietuvos priėmimo į CERN organizacijos asocijuotų narių gretas 2018 metais, Lietuvos pramonės įmonės sėkmingai prisideda prie didžiausios pasaulyje dalelių fizikos laboratorijos plėtros. Požeminiuose tuneliuose ir milžiniškuose angaruose galima rasti Lietuvoje sukurtus ir pagamintus lazerius, maršrutizatorius, radiacijos skydus. Sklandus bendradarbiavimas privalo būti sistemingai skatinamas toliau, todėl Lietuvos inovacijų centras su kolegomis iš Estijos ir Latvijos organizavo bendrą Baltijos šalių įmonių vizitą. Rugsėjo 12 ir 13 dienomis 16 įmonių apsilankė CERN būstinėje, esančioje Ženevos miesto pašonėje Šveicarijoje.

1 pav. ALPHA eksperimento laboratorija CERN pagrindinėje būstinėje. Nuotrauka: CERN.

Stiprinama Lietuvos narystė organizacijoje

Lietuvos inovacijų centras yra Lietuvos pramonės ryšių su CERN koordinatorius, kuris sukuria palankias sąlygas Lietuvos įmonėms dirbti su CERN. Narystės susitarimu su CERN Lietuva yra įsipareigojusi vystyti konkurencingą pramonę, kuri būtų pajėgi dalyvauti CERN viešuosiuose pirkimuose, laimėti kontraktus ir plėtoti laboratorijos infrastruktūrą. Sėkmingam įsitraukimui į laboratorijos plėtrą yra būtini draugiški ryšiai ir tinklaveika. Tuo tikslu Lietuvos įmonės kartu su įmonėmis iš Latvijos ir Estijos keliavo į CERN susitikti su laboratorijos specialistais, susipažinti su inovatyvių technologijų taikymu praktikoje ir sužinoti laboratorijos poreikius pramonėje. Tikimasi, kad vizitas sudarys palankias sąlygas įmonėms ir CERN ateityje vykdyti bendrus MTEPI ir laboratorijos plėtros projektus ir, maža to, komercializuoti CERN sukurtas technologijas gamybos įmonėse taip kuriant inovatyvius produktus ir procesus.

2 pav. Superlaidžių magnetų dirbtuvės. Nuotrauka: CERN.

Susipažinimas su CERN

Renginyje dalyvavo lietuviškos įmonės „Esemda“, „Light Conversion“, „Rokvelas“, „Sargasas“ ir „Teltonika Networks“. Įmones vizito metu pasveikino Lietuvos nuolatinė atstovybė Ženevoje. Įmonių atstovai pamatė pirmąjį CERN dalelių greitintuvą – sinchrociklotroną, aplankė didžiausią pasaulyje vien akademiniams tikslams naudojamą duomenų centrą, mechanikos ir elektronikos dirbtuves. Tačiau kadangi Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas šiuo metu yra įjungtas ir veikia rekordine 13,6 TeV energijos konfigūracija, pamatyti greitintuvą ir detektorius nebuvo galimybės.

3 pav. „Esemda“, „Light Conversion“ ir „Sargasas“ domisi mechanikos dirbtuvėse naudojamais įrenginiais. Nuotrauka: LIC.

CERN laboratorijos inžinieriai, technikai ir pirkimų atstovai asmeniškai susitiko su įmonių atstovais ir aptarė laboratorijos plėtros projektus, kuriuose įmonės gali prisidėti savo kompetencijomis ir gamybiniais pajėgumais.

Galimybės Lietuvos pramonei

Asocijuota narystė organizacijoje suteikia galimybes Lietuvos pramonės įmonėms bendradarbiauti su laboratorija tokiose veiklose kaip pardavimai, MTEPI projektai ir technologijų perdavimas.

Kiekvienais metais Lietuvos įmonės parduoda Lietuvoje gaminamos produkcijos aukštųjų technologijų srityse už 100-300 tūkst. eurų, bet tokia pardavimų riba yra tik dėl asocijuotosios narystės taisyklių, o ne dėl įmonių fizinių pajėgumų. Jeigu Lietuva taptų pilnateise organizacijos nare, kas galėtų įvykti jau po 5-erių metų, pardavimų lubų nebeliktų ir pramonės pardavimų apimtis galėtų viršyti Lietuvos mokamo narystės mokesčio sumą. Taigi, šiuo metu užmegzti ryšiai, bendradarbiavimas ir įdirbis yra būtini stiprinti Lietuvos įmonių svorį CERN pirkimuose.

Lietuvos pramonės įmonės, kurios bendradarbiauja su CERN, kartu sudaro 145 mln. eurų metinę apyvartą. Tai yra aukštųjų technologijų, aukštos pridėtinės vertės įmonės, kurios gali konkuruoti su kitomis Europos įmonėmis CERN viešuosiuose konkursuose. Milano universiteto vykdytame pramonės tyrime yra parodyta, kad CERN verslo partneriai yra konkurencingesni ir inovatyvesni vien dėl bendradarbiavimo su CERN įgyvendinant organizacijos aukšto lygio projektus, todėl tokios įmonės gauna ir netiesioginę naudą.